ja_mageia

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senato narys ir šios sąjungos Vilniaus krašto kancleris architektas Tauras Budzys nenustebo, kai jo moksleivė dukra prieš dvejus metus pareiškė iškeliausianti aplink pasaulį ieškoti savęs. „Keliauk," - nė nemirktelėjęs atsakė Tauras. O mėginusiam prieštarauti sūnui Ignui tik palingavo galva: „Vaike, o ar tau kada nors ką nors draudžiau?"

Kaip savo atžalas auklėja Lietuvos bajorai, o gal egzistuoja rašytas ar nerašytas bajoro etikos kodeksas?

2007 liepa | NUO...IKI... | Daiva Norkienė
Nuotraukos - Augio Narmonto, studija „Ciklopas".

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadas Kęstutis Ignatavičius, Kauno miesto ceremonmeisteris: „Mano tėvai mane stengėsi įšaukti doru žmogumi, tai įskiepijome ir mūsų sūnui. Nėra bajorų etikos kodekso ar išskirtinių auklėjimo principų. Tėvai savo pavyzdžiu vaikams perteikia dorybes. Jei žmogus laikosi principo: „Tiesa, garbė, orumas", tai ir jo vaikas to laikysis. Džiaugiuosi, kad mano sūnus sukūrė šeimą, turi savo firmą, sėkmingai studijavo ekonomiką ir vadybą, o šiuo metu gina diplominį darbą... Vienas išskirtinių mūsų šeimos bruožų - vaikams stengėmės parinkti lietuviškus vardus. Aš - Kęstutis, mano sesuo - Birutė, brolis - Vytautas, o mano sūnus - Gediminas."

Istorikė genealogė, LBKS Legitimacijos komisijos tarybos narė Sigita Gasparavičienė: „Mano proseneliai buvo bajorai. Tačiau esame iš smulkių bajoriukų, kurie XIX amžiuje mažai kuo skyrėsi nuo valstiečių. Tais laikais daugelis buvo nustekenti, žemės atimtos. Bajorystės nesureikšminu, tačiau savo sūnui visada siekiau įskiepyti, kad būtų garbingas, kilnus. Ryčiui 26-eri, jis dirba kompiuterių dizaineriu ir labai didžiuojasi, kad mama - iš bajorų. Naujajame savo darbe pasikabino mano bajorystės akto kopiją. Stengiasi pateisinti šj garbingą vardą, gerai elgtis, bet į bajorų sąjungą kol kas neįstojo... Tačiau yra pasiturinčių šeimų, kurios savo vaikus auklėja aristokratiškai: leidžia į geriausias Lietuvos ir Europos mokyklas, moko jodinėti žirgais."

LBKS senato maršalka Egidijus Matulevičius užaugino dvi dukteris: 17 metų Karoliną ir 22 metų Gretą. „Specialaus bajorų elgesio kodekso nėra. Kaip kiekvienas žmogus, stengiausi, kad dukterys būtų geros, tvarkingos. Daugiau anūkėms bajoriškas tradicijas skiepijo mano mama. Grįžusios iš močiutės mergaitės net mane ir žmoną pamokydavo, kaip elgtis." Egidijaus mama 63 metų Nijolė Milaknienė, Palėvenės (Paulenkos) dvaro savininko Bogdano Komaro anūkė, pasakojo, kad pirmiausia anūkes mokė darbštumo ir pagarbos žmogui. „Mus tėvai ir seneliai mokė, kad žmonėms privalome daugiau duoti nei iš jų laukti, tai perteikėme ir savo vaikams. Mūsų šeima niekada nesėda valgyti prie staltiese nepridengto stalo; pirmiausia susėda vyresnieji, o tik paskui vaikai." Pasak Milaknienės, labai svarbu, kad merginos būtų tvarkingos (pašnekovės senelio žmona Komarienė iki pat mirties nesiskyrė su manikiūrine ir kitomis gražinimosi priemonėmis), o viena didžiausių vertybių - išsilavinimas.

...Apie protėvius iki 14-tos kartos Barbora ir Ignas kone mintinai išmokę savo genealogijos medį. Tėvelio kruopščiai surinkti dokumentai, senos nuotraukos ir vaikams nubraižytos giminystės schemos padeda orientuotis padūmavusiuose, neaprėpiamuose praeities kloduose.
Bajoro vaikai žino: 13-tos kartos jų protevis Motiejus Medžichovskis (gimęs 1590 m.) valdė Latviškių (arba Lokynės) dvarą. Apie seniausią žinomą bajoriškos kilmės jų protėvį Stanislovą Medžichovskį duomenų išlikę dar mažiau: jis gimė 1536 metais.

Apie savo bajorišką kilmę Tauras Budzys sužinojo, regis, 1972-aisiais. Sovietmečiu bajoro titulas būtų reiškęs viena: komandiruotę į tolimą Sibirą. „Tarybiniais laikais niekas man nieko nenorėjo aiškinti, - pasakojo architektas. - Su mama ir tėveliu gyvenau Vilniuje. Keisčiausia, kad man niekas nesakė ir to, kad turiu Austrijoje gyvenantį senelį Bronių, mamos tėvą. Jis į Lietuvą atvyko 1972 metais, ir tada po truputį ėmė aiškėti giminės istorija." Tačiau apie tai, kad okupacijos metais kas nors vaikus ruošų tapti bajorais ar skiepytų senąsias tradicijas, negalėjo būti nė kalbos.
Tik prasidėjus nepriklausomybei iš slaptaviečių buvo ištraukti seni dokumentai.
Vienas jų, paskutinis, įrodantis bajorystę, pasirašytas 1882 gruodžio 31 dieną, skelbė, kad „jo imperatoriškosios didenybės įsakymu Juozapatas Medžikauskas patvirtintas turintis bajoro titulą". Juozapatas - Broniaus tėvas, o mūsų herojų Igno ir Barboros proprosenelis.

Vis dėlto architektų šeimoje pagarba iškiliems protėviams nebuvo užmiršta net sovietmečiu. Vytalija Budzienė pasakojo: „Prieš 25 metus Ignas buvo labai retas vardas. Visame Vilniuje mums žinomi tebuvo du taip pavadinti berniukai. Vienas jų - Ignas Simulionis, 1991 metais žuvęs po tankų vikšrais prie Televizijos bokšto. Gyvenome netoli tos šeimos, ir man buvo keista, kad dar kažkas berniukui suteikė tokį vardą. O mes pirmagimį taip pavadinome pagerbdami proproprosenelį Igną. Mūsų duktė Barbora taip pat pavadinta ne atsitiktinai: minėto Igno dukra buvo Barbora - tais laikais labai apsišvietusi moteris, Žarėnų gydytojo žmona."
Visi darbai garbingi

„Nėra negarbingų darbų," - tai vienas pagrindinių protėvių priesakų, kurį giminė perduoda iš kartos į kartą.

Antra svarbi taisyklė: vaikams reikia suteikti daug laisvės ir jokiu būdu neauklėti diržu. Ši bajorų šeimos nuostata gerokai stebino ... pedagogus.