ja_mageia

Karilionas - specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas. Numatoma įrengti 61 varpo karilioną. Manoma, kad šis muzikinis instrumentas galėtų būti puikia, būsiančio Lukiškių aikštėje „Laisvės“ memorialo dalimi – varpų skambėjimas lydėtų kritusių už Lietuvą minėjimus. Tuo pačiu būtų sukurta nauja viešoji erdvė – Lukiškių aikštė įgytų daugiau gyvumo, atsirastų naujas reprezentuojantis miestą turistinis-kultūrinis objektas. Rengiant kariliono muzikos koncertus, būtų populiarinamas, Vilniuje niekada negirdėtas, muzikos stilius.. .

Susipažinus su dominikonais ir apsilankius Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje

Brolis Paulius Rudinskas OP, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo ir dominikonų bažnyčios rektorius, jauniausias rektorius Lietuvoje, maloniai mums pravedė ekskursiją, papasakojo apie bažnyčią, vienuolyną, kuriamą kariliono projektą bei dominikonų ordiną. Ši bažnyčia kaip vienanavė (28 m) yra aukščiausia Lietuvoje.

1812 m. bažnyčioje viešėjo Napoleono kariuomenė. Kareiviai šaltą žiemą bažnyčioje degino suolus, liturginius rūbus, knygas bei kita baznycios inventorių. Brolis Paulius pasakojo graudžią ir bjaurią istoriją, kaip buvo uždaryta bažnyčia sovietinių funkcionierių...

1948 m. bažnyčia buvo uždaryta, o jos vidus ateinančius 50 metų visaip vandalų naikinamas: dalimis išnešti vargonai, išdaužyti altoriai, naikinami paveikslai ir freskos. Bažnyčia neapšildoma, bet yra šv. Jaceko koplyčia, kurią rektorius norėtų apšiltinti ir vėlyvą rudenį, žiemą bei ankstyvą pavasarį naudoti pamaldoms. Pirmiausia norėtų sutvarkyti langus. Galbūt tai galėtų įvykti padedant Lietuvos bajorų karališkąjai sąjungai, panašiai, kaip rėmėme langų restauravimą Bernardinų bažnyčioje. Bažnyčioje yra Madona, kuri šiuo metu restauruojama Janinos Bilotienės Prano Gudyno restauravimo centre. Madona buvo parvežta iš Maskvos karo 1632 m.Lietuvos artilerijos generolo Gusevskio. Jis po savo mirties perdavė ją Seinų dominikonams, o šie 1684 metais ją atidavė Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios dominikonams.

Dominikonų ordinas buvo įkurtas 1216 m. tėvo Dominyko (Domingo de Guzman), Osmos kanauninko (gimęs apie 1171 - 1173 Ispanijoje) kovai su katarų judėjimu ir Dievo Žodžio skelbimui visame pasaulyje.

Tikima, kad pats pirmasis dominikonas apsilankęs Lietuvoje buvo tėvas Jacintas (šv. Jacintas), kurio garbei ir pavadinta Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios koplyčia. Šio Ordino broliai dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo Mindaugo krikšto ir karūnavimo apeigose. Mindaugui priėmus krikštą ir tapus karaliumi, pirmuoju Lietuvos vyskupu popiežius paskyrė dominikoną tėvą Vitą. Dauguma istorikų abejoja ar jis kada buvo atvykęs į savo vyskupiją, tačiau yra pagrindo teigti, kad Vitas kurį laiką gyveno Lietuvoje. Po karaliaus Mindaugo nužudymo misionieriai buvo išvaikyti ir išžudyti. Tik Gedimino laikais dominikonai vėl sugrįžo.

Žinoma, kad kunigaikštis Gediminas apie 1320 m. buvo Vilniuje pastatydinęs dominikonams bažnyčią - tai pirmoji dominikonų Bažnyčia. Antroji - Šv. Dvasios Bažnyčia, kurią dominikonams 1501 m. atidavė kunigaikštis Aleksandras (Vytauto Didžiojo 1408 m. funduota parapinė Bažnyčia). Ši Bažnyčia tapo Lietuvoje dvasine akademija ir intelektualiniu centru, kol nebuvo įkurtas Vilniaus universitetas. Trečiąja dominikonų bažnyčia tapo Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo, įkurta 1624 m.

Iki 1953 m. vienuolyno šventoriuje buvo ir kapinės. Per vieną "sovietinę" naktį jos dingo, - buvo sulygintos su žeme. Po nepriklausomybės 1992 metais tėvo Jono Grigaičio dėka Domininkonų Ordinas buvo atkurtas Lietuvoje. Jo dėka 1993 m. Lietuvos domininkonams buvo gražinta ir Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.

Dominikonų vienuolyne dabar gyvena 10 brolių. Brolis Paulius maloniai aprodė jų gyvenamas bei darbo patalpas, vienuolyno biblioteką ir kt.

Taip pat apžiūrėjome du bažnyčios bokštus, viename iš jų, pietiniame, brolis Paulius Rudinskas OP svajoja įrengti karilioną. Jau ir projektas padarytas, o konstrukcijų paskaičiavimai rodo, kad bokšto sienos tokios stiprios, kad karilionui reiktų tik 2 procentų to, ką gali atlaikyti bokštas. Karilionas - specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas. Numatoma įrengti 61 varpo karilioną. Manoma, kad šis muzikinis instrumentas galėtų būti puikia, būsiančio Lukiškių aikštėje „Laisvės“ memorialo dalimi – varpų skambėjimas lydėtų kritusių už Lietuvą minėjimus. Tuo pačiu būtų sukurta nauja viešoji erdvė – Lukiškių aikštė įgytų daugiau gyvumo, atsirastų naujas reprezentuojantis miestą turistinis-kultūrinis objektas. Rengiant kariliono muzikos koncertus, būtų populiarinamas, Vilniuje niekada negirdėtas, muzikos stilius...

Dabar bokšte įtaisyti ir dar neišardyti pastoliai, kurie buvo įrengti 1984 m. snaiperiams. Šis bokštas kažkada (18 a. pr.) turėjo tris varpus: šv. Jokūbo, šv. Pilypo ir šv. Dominyko. Caristinio režimo metu jie buvo nukabinti ir išvežti į Rusiją.

Išsiskyrėme su broliu Pauliumi maloniai pabendravę ir priimti kapitulos salėje. Išėjome pilni įkvėpimo ir maloniai nustebinti jaunojo rektoriaus entuziazmo. LBKS svajoja prisidėti prie kariliono kūrimo, galbūt nuperkant viena varpą. Apie tai dar svarstysime savo suėjimuose.

Audronė Musteikienė, h. Pogonia
LBKS internetinio portalo administratorė