ja_mageia


Žalioji aikštė 2a, Trakų Vokė, Vilnius LT-02021
Tel: 2 645 139

Įm. kodas 191868349, 
LT43 7044 060001065645

  • Narrow screen resolution
  • Wide screen resolution
  • Increase font size
  • Decrease font size
  • Default font size
Home News Kurtuvėnų bažnyčia atvėrė istorinius lobius
Kurtuvėnų bažnyčia atvėrė istorinius lobius
Thursday, 05 September 2002 14:46
There are no translations available.

Centrinėje kriptoje, manoma, rasti ir bažnyčios fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio palaikai.

 
Lietuvos žinios
 
KURTUVĖNŲ BAŽNYČIA ATVĖRĖ ISTORINIUS POŽEMIŲ LOBIUS
   
  No. 205 (10332)
  2002.09.05
 Laima PELECKIENĖ
   
 
Dar XVIII amžiaus pabaigoje statytos Kurtuvėnų bažnyčios rūsiuose atidaryta 12 kriptų, kuriose palaidoti turtingi XVIII-XIX amžiaus žmonės. Dalis apdarų ir papuošalų išlikę. Centrinėje kriptoje, manoma, rasti ir bažnyčios fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio palaikai.
Kurtuvėnų bažnyčia - kultūros vertybių sąraše. Vakar Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone, tyrinėtojai atvėrė bažnyčios požemių duris, už kurių kone du šimtmečius dūlėjo to krašto ir iš toliau atvežtų didikų palaikai. Pirmą kartą į rūsį, kuriame rasta 12 kriptų, paminklotvarkininkai, archeologai ir kitų sričių specialistai pateko dar liepos pabaigoje, tačiau informacija saugumo sumetimais buvo laikoma paslaptyje.
Nagurskiai plėtė Kurtuvėnus
Viena gražiausių Kurtuvėnų miestelio ir aplink jį esančio Kurtuvėnų regioninio parko puošmenų - pačioje aukščiausioje vietoje 1782-1790 metais pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji priskiriama baroko ir ankstyvojo klasicizmo architektūrai. Jos fundatorius - XVIII amžiaus pradžioje Kurtuvėnus nusipirkusio didiko Pranciškaus Nagurskio giminės palikuonis grafas Jokūbas Nagurskis.
Nagurskiai Kurtuvėnus valdė apie šimtą metų ir labiausiai juos išplėtė. Čia jie pasistatė dvarą, įkūrė savo rezidenciją, XVIII šimtmečio pabaigoje vietoj medinės pastatė mūrinę bažnyčią.
Kol Kurtuvėnuose buvo tik medinė bažnyčia, pirmieji Nagurskiai testamentu prašė juos palaidoti Tytuvėnų bažnyčioje. Kajetonas Nagurskis pagarsėjo tuo, kad paleido baudžiauninkus.
XIX amžiuje dvaras atiteko grafams Pliateriams, garsėjusiems švietėjiška veikla.

Šiame rūsyje rasta 12 kriptų su trylikos žmonių palaikais.

Rūsių praeitis
Patys Kurtuvėnai vertingi kaip vienas seniausių ir geriausiai ištyrinėtų ėemaitijos dvarų. Bažnyčios požemiai, nors apie juos žinota, iki šiol nebuvo tirti. Tik pradėjus tvarkyti bažnyčią, jos grindyse netoli altoriaus rastas akmeninių laiptų takas į rūsius. Kol kas jų atidaryti tik du, dar du tikimasi rasti.
Vienas rūsių - nedidelė kelių kvadratinių metrų patalpa, kurioje įrengtos keturios kriptos, tačiau laidota tik dviejose. Pasitvirtino spėjimai, kad jose ilsisi neišdraskyti grafų Pliaterių giminės palaikai.
Antrasis rūsys - išmūrytas 15 metrų ilgio ir 8 metrų pločio požemis, jo lubos paremtos kolonomis. Į jį veda gana platūs ir gerai išsilaikę akmeniniai laiptai. Šiame rūsyje, kuris karo ir pokario metais neišvengė vandalizmo, išmūryta 12 vienodų kriptų. Visose jų yra karstai su didikų palaikais. Dauguma jų suardyti, tačiau anatominę seką galima atsekti.
Pasak medicinos mokslų daktaro Rimanto Jankausko, patys karstai - mediniai, šešių lentų arba trapecijos pavidalo. Juose palaidota įvairaus amžiaus, netgi kūdikių palaikai. Daugiausia palaikų, manoma, yra 35-50 metų vyrų. Vienoje kriptų rasti du karstai.
Karstuose rasti drabužių, apavo ir brangių papuošalų likučiai gerai išsilaikę. Dar tebėra ryškios, įvairiaspalviais siūlais išsiuvinėtos kelių metrų ilgio Slucko juostos, austos 1758-1844 metais.
Pati unikaliausia - centrinė kripta įrengta po pačiu altoriumi. Karstas niekuo neišsiskiria, tačiau atidarius jį paaiškėjo, kad tai gali būti bažnyčios fundatoriaus Jokūbo Nagurskio, kaip manoma, apytikriai gyvenusio 1745-1801 metais, palaikai. Tai liudija dvigubas vyriškas bajoriškas apdaras - kontušas, Slucko juosta, rastas Baltojo erelio ordinas. Požemyje aptikti ir vieninteliai mumifikuoti vyro palaikai - jiems trūksta galvos ir kaklo.
Be kriptų, šis rūsys tyrinėtojus sudomino ir dviem duobėmis, kurių vienoje rasta 25 įvairaus amžiaus ir lyčių palaikai, kitoje - 8.
Manoma, kad jie perkelti iš ankstesnių laikotarpių kapinaičių.
Pasak Šiaulių "Aušros" muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, visi požemio radiniai - unikalūs. Juos būtina konservuoti, restauruoti ir perkelti į muziejaus saugyklas.


Rimantas Jankauskas rodo puikiai išsilaikiusius grafo Jokūbo Nagurskio drabužius.

Komentarai
Ieškoti
Komentuoti gali tik užsiregistravę lankytojai!

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."

Last Updated on Tuesday, 07 July 2009 14:51
 

Lietuvos dienoraštis


LithuanianFrench (Fr)Polish (Poland)

Naujienos

Vado inauguracija
There are no translations available.

2010-07-04 Šv. Ignoto bažnyčioje vyks LBKS vado ir naujų senatorių inauguracija

Ką veikiame

There are no translations available.

  Valstybės dieną paminėjo ir bajorai
 

2010-07-04  Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) paminėjo Valstybės dieną. Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos mišios už Lietuvą,   LBKS Vado Jono Ragausko (h. „Szaszor“), naujų senatorių inauguracija, Bajorystės pripažinimo aktų įteikimas 52-iems  naujai legitimuotiems bajorų palikuonims,  renginys užbaigtas sveikinimo taure Lietuvos technikos bibliotekos kiemelyje tarp pražydusių ir išpuoselėtų rožynų. Vakare – Valstybės dienos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventinis paminėjimas ir LBKS vado bei senatorių inauguracijos šventinis renginys Bajorų rūmuose, Trakų Vokėje.

There are no translations available.

Karaliau,
minime Tavo karūnavimo dieną, ją mini visa Tavoji  Lietuva. Tuomet, kai Tau buvo uždėta karaliaus karūna, kurią popiežiaus paliepimu atnešė Kulmo vyskupas Henrikas ir Tu Lietuvą atvedei į krikščionišką Europą, Tau buvo labai sunku. Sunku, nes šalis dar tik budo ir Tavo siekis ją matyti lygią tarp lygių tuometinėje geopolitinėje erdvėje dužo į tarpusavio nesantarvę, išdavystes, nebuvo patirties, kaip perduoti karališkąją valdžią. Tačiau Tu matei ir didžiąją Durbės pergalę, kurios šlovė neblėsta jau 750 metų. Tiesa, tai buvo Lietuvos Karalystės, ką tik užgimusios, bet taip ir nepritapusios prie senosios Europos politinio gyvenimo, skausmingos mirties pradžia.

There are no translations available.

2010-06-29 d. LBKS delegacija: LBKS Vadas Jonas Ragauskas, LBKS ambasadorė Lenkijoje Ilona Sapinska, Vilniaus krašto vadas Kazys Mackevičius, Vilniaus krašto kancleris Tauras Budzys lankėsi Lenkijoje, Olštyne, kur susitiko su Varmijos ir Mozūrų muziejaus direktoriumi p. Janušu Cyganskiu.