ja_mageia

Pagerbdami didį mūsų tautos vyrą – Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą – Kauno Vytauto didžiojo karo muziejuje, jo atminimui skirtoje menėje, šią atmintiną dieną čia susirinkę Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Kauno deputatų klubo, Vytautų klubo, Kauno miesto savivaldybės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai kreipiasi į Jus, akcentuodami pagrindinius Žalgirio mūšio pergalės 600 metų minėjimo šventės tikslus:

Tu, Vytautas, didis valdove Tėvynės!
Tu aidas dienų milžinų!
Tu Lietuvai garsų vainiką supynęs
Būk pranašu saulės dienų!
(Maironis)

KREIPIMASIS

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui
Jo eminencijai kardinolui Audriui Bačkiui

Pagerbdami didį mūsų tautos vyrą – Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą – Kauno Vytauto didžiojo karo muziejuje, jo atminimui skirtoje menėje, šią atmintiną dieną čia susirinkę Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Kauno deputatų klubo, Vytautų klubo, Kauno miesto savivaldybės, Vytauto Didžiojo  karo muziejaus atstovai kreipiasi į Jus, akcentuodami pagrindinius Žalgirio mūšio pergalės 600 metų  minėjimo šventės tikslus:

• Ugdyti pagarbą tautos istorinei atminčiai ir tautinei savimonei.
• Parodyti išskirtinį Žalgirio mūšio pergalės indėlį Lietuvos valstybės išlikimui.
• Skatinti jaunosios kartos domėjimąsi Žalgirio mūšio istorija.
• Žadinti tautiečių didžiavimąsi Lietuvos valstybės galia ir to meto vadų Jogailos ir Vytauto gebėjimais.

Šiuos tikslus galėsime pasiekti, jeigu jie ras tinkamą vietą valstybinės programos renginiuose. Manome, kad tarp kitų, minėjimui skirtų renginių, pagrindinis ŽALGIRIO mūšio pergalės pagerbimo akcentas turėtų tapti ne istorinio filmo sukūrimas, bet istorinės pergalės didžiųjų vadų – JOGAILOS ir VYTAUTO – pagerbimas. Lietuva šiuo metu neturi tiek išteklių ir galimybių tinkamai ir gausiai reprezentuoti ruošiamose masinėse mūšio inscenizacijos batalijose Lenkijoje, Griunvalde. Tačiau valstybė gali akcentuoti dėmesį į istorinės pergalės vyriausiojo karvedžio – VYTAUTO siekių įprasminimą bei įamžinimą. Tai nereikalautų didelių lėšų ir nepamatuotų išlaidų.
Jeigu lenkų tauta Vavelio katedroje pagarbiai išsaugojo karaliaus Jogailos antkapinį sarkofagą su atvaizdu, tai lietuviai iki šiol neturi Vytauto kapo (antkapio), prie kurio galėtų susikaupti kiekvienas, uždegti žvakelę, o turistų maršrute atsirastų labiausiai lankytina vieta. Vilniaus Katedra – tikroji  Vytauto Didžiojo palaidojimo vieta. Praeityje, kaip teigia istoriniai šaltiniai, Vilniaus Katedroje buvęs antkapis su Vytauto atvaizdu. Jis buvo sunaikintas okupacijų ir perkėlimų metu. Tokiu atveju, pagerbiant žymią asmenybę, kai nežinoma tikslesnė palaikų vieta, yra pastatomas antkapis – kenotafas.
Įamžinant ŽALGIRIO mūšio pergalės karvedį, pastatykime Vilniaus Katedroje paminklinį antkapį – kenotafą. Pagerbiant VYTAUTO siekį karūnuotis Lietuvos karaliumi, įvertinant faktišką, neatšauktą šventosios Romos Imperatoriaus Zigmanto patvirtinimą, antkapyje galėtų prasmingai materializuotis lietuvių tautos svajonė, įkomponuojant karališkąją karūną, kaip valstybės suvereniteto ir nepriklausomybės simbolį, ir įrašyti dedikaciją:
„KARALIUI  ALEKSANDRUI  VYTAUTUI  DIDŽIAJAM – PER AMŽIUS DĖKINGA LIETUVIŲ TAUTA“.
Karališkosios karūnos sukūrimui galėtų būti panaudoti antiblokados metu žmonių suaukoti auksiniai dirbiniai, simbolizuojantys Nepriklausomybės išsaugojimą. Jeigu tam pritartų tauta ir valstybės institucijos, mes pasirengę dalyvauti aukų rinkimo akcijoje.
Tokiu būdu būtų įprasminta pergalės ŽALGIRIO mūšyje 600 sukaktis.

      Kaunas
2009 – ieji Lietuvos vardo tūkstantmečio metai, spalio 27 diena.